Vartotojų aljansas pradėjo bandomąjį projektą, per kurį atrinktiems daugiabučių gyventojams ant balkonų bus įrengtos saulės elektrinės. Pirmoji tokia balkoninė saulės elektrinė jau pastatyta. Pasak Vartotojų aljanso tarybos narės Rūtos Trainytės, iš viso sostinėje bus įrengta 15 saulės elektrinių.
„15 bus Vilniuje, gali būti, kad porą įrengsime Kaune, nes tiesiog konkurso metu, kai mes atrinkinėjame gyventojus, du entuziastai iš Kauno labai norėjo. Dabar turime surasti sprendimą, bet tikimės, kad ir Kaune įrengsime porą“, – LRT RADIJO laidai „Aukso amžius“ teigia R. Trainytė.
„Apsikabinėsime blynais ant balkonų“
Anot Vartotojų aljanso tarybos narės, balkoninės saulės elektrinės pastatytos per rugsėjį. „Iš viso devyni balkonai, ant kurių sumontuoti saulės moduliai“, – aiškino R. Trainytė.
Vis dėlto įmonės „Vejusta“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad sprendimas finansine prasme – neefektyvus.
„Vertinant pagal instaliuotą galią, jos [saulės elektrinės] yra brangiausias sprendimas, kokį galima priimti. Architektūrine prasme mes jau turėjome 1990 metų balkonų stiklinimo vajų ir dabar turėsime saulės elektrinėmis apkabinėtus balkonus“, – svarstė jis.
M. Ubarto aiškinimu, ne visose vietose bus galima statyti saulės elektrines. „Skoniui ir spalvai draugų nerasite. (…) Čia mes turėsime architektų bendruomenės pasisakymų. Integruotos saulės elektrinės ant daugiabučių ar kitų pastatų yra gražus architektūrinis elementas. Senamiestyje ant balkonų kabinėti turbūt neleisime. Viršuliškėse „Černobylio“ nebefilmuosime“, – komentavo LRT RADIJO pašnekovas.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl saulės elektrinės nėra diegiamos ant daugiabučių stogų. „Visi daugiabučių stogai yra laisvi – būtų galima ten statyti ir tvarkyti, bet esame pasidarę taip, kad tas plotas, kuris būtų naudingas ir išnaudojamas, šiuo metu niekam netarnauja ir niekam neveikia, jis yra nenaudojamas. Apsikabinėsime blynais ant balkonų“, – dėstė M. Ubartas.
Padengs nuolat veikiančių elektros įrenginių sunaudojamą energiją
Kaip tvirtino R. Trainytė, tokių saulės elektrinių įrengimas gyventojams atsieitų 400 eurų. Tiesa, gali prireikti ir papildomų lėšų.
„Mūsų elektrinių įrengimas kainuoja 400 eurų, ji gali būti iki 800 vatų. (…) Papildomi kaštai gali būti, kad elektros lizdas bus išvestas, konsultacijos su elektrikais, kad elektrinė būtų saugiai įdiegta ir nemuštų skaitiklių“, – pasakoja Vartotojų aljanso tarybos narė.
Pašnekovė sako, kad tokia saulės elektrinė padengs nuolat veikiančių elektros prietaisų energijos sunaudojimą.
„Ji gali padengti skalbimo mašiną, tada dieną skalbsi, nes saulės energijos bus daugiau pagaminama dieną. Arba šaldytuvą, kitus prietaisus, kurie yra paliekami veikti. (…) Galbūt įsirengus elektrinę galima pažiūrėti, kiek kiti prietaisai sunaudoja energijos ir galbūt reikėtų juos pasikeisti į energetiškai efektyvesnius“, – atkreipė dėmesį ji.
Pasak R. Trainytės, tokią saulės elektrinių statymo tvarką naudoja ir kitos Europos šalys. Pavyzdžiui, Vokietija – jau dešimtmetį diegia balkonines saulės elektrines.
„Mūsų projektas yra tarptautinis ir mes atsinešame patirtį iš vokiečių. (…) Jie jau praėjo visas diskusijas apie grožį, negrožį, su visokiais architektais, statybų leidimais, elektros lizdų tipų pritaikymais. Vokietijoje joks architektas negali uždrausti pasistatyti elektrinės, bet gali patarti saugumo klausimais“, – aiškino Vartotojų aljanso tarybos narė.
Vis dėlto M. Ubartas pastebėjo, jog saulės elektrinių statymas kelia ir saugumo klausimą. Pasak pašnekovo, toks įrenginys turi tarnauti mažiausiai ketvirtį amžiaus.
„Nesikoncentruokime į pigumą. Tai yra daiktas, kuris turi tarnauti 25 metus. (…) Ne viską gali padaryti pats žmogus, ant savo balkono prisigręžti, prisitvirtinti ir iš kokios kiniškos krautuvės nusipirkti varžtą, kuris nupus per 25 metus“, – dėsto „Vejusta“ vadovas.
Pirmosios išvados – jau pavasarį
M. Urbartas taip pat kalbėjo, kad daugiabučių gyventojai elektros sunaudoja mažai. „Lietuvoje daugiabučių gyventojai suvartoja labai daug energijos, bet labai mažai elektros. Jų energija išeina šildymui žiemą. Elektrinės pakabinimas niekaip to neišsprendžia“, – aiškino jis.
Anot R. Trainytės, svarbu leisti vartotojui atrasti atsinaujinančios energijos išteklių naudą.
„Suprantu verslo norą, kad būtų kaštai, būtų pelnas, bet mes, kaip vartotojų atstovai, manome, kad vartotojai turi turėti įvairių galimybių, nes yra įvairių vartotojų. Berlyno valdžia net suteikė kompensacijas – gali duoti 500 eurų. Jei tame mato naudą, galime ir mes“, – pažymėjo pašnekovė.
Apibendrindama Vartotojų aljanso tarybos narė taip pat teigė, kad saulės elektrinės balkonuose būtų aktualios nuomojantiems būstą. Jos teigimu, pirmuosius rezultatus ir išvadas apie tokias elektrines bus galima išvysti jau kitų metų pavasarį.
„Balkono elektrinės tiktų tiems, kurie nuomojasi butus ir nori išbandyti, nes nuotolinės jie negali įsigyti. (…) Gali būti, kad pakabinus vieną elektrinę staiga pasirodo kažkokie kiti dalykai, kurių nenuspėji. Aš linkiu tiems, kuriems kirba mintis ir noras – jie tikrai gali pasižaisti su balkone esančia saulės elektrine. Kitų metų pavasarį tikimės matyti pirmuosius rezultatus ir galėsime daryti kažkokią išvadą“, – kalbėjo R. Trainytė.