Valstybės ir privatūs gyventojai vis aktyviau investuoja į atsinaujinančios energijos išteklius, taip siekdami sumažinti anglies pėdsaką ir sutaupyti. Gyvenantiems nuosavuose namuose yra alternatyvų: saulės kolektoriai gali būti įmontuojami ant stogo arba išdėstomi ant vejos. Tačiau butų savininkams tokios priemonės nėra lengvai prieinamos.
Išeitį apsirūpinti „žaliąja“ elektra butų gyventojams rado vokiečiai. Jie saulės elektrines stato balkonuose, tokių priemonių diegimui neretai sulaukdami ir valstybės paramos. Tuo metu Lietuvoje gyventojus nuo saulės elektrinių diegimo butuose gali atbaidyti biurokratiniai ribojimai. Vis dėlto, būdų gaminti „žalią“ elektrą butų savininkams Lietuvoje yra jau dabar, tačiau valstybės parama tokį energijos gamybos būdą galėtų gerokai paskatinti.
Saulės elektrinės balkonuose
Saulės elektrinės gali būti montuojamos ant balkono turėklų ar grindų, arba tiesiog pastatomos balkone, prijungiant prie keitiklio, kuris konvertuoja saulės energiją į elektrą.
Balkone sugeneruotos saulės energijos kiekis skiriais priklausomai nuo veiksnių, kaip balkono dydis, panelių kokybė ar saulės šviesos kiekis. Tačiau balkono saulės sistemos gali pagaminti pakankamai energijos, kad nuolatos įkrautų nedidelius įrenginius, o didesnės sistemos gali netgi patenkinti dalį viso buto elektros poreikių.
Tokias sistemas ypač sėkmingai išnaudoja vokiečiai. Šioje šalyje balkono sistemų populiarumą iš dalies lemia palankūs įstatymai ir subsidijos. Vokietijoje iki 600W galios elektrinėms balkonuose nereikia leidimo – jas užtenka įregistruoti elektros energijos tiekėjo įmonėje.
O nuo šių metų planuota sąlygas padaryti dar palankesnėmis, elektrinių be leidimo galią padidinant iki 800 W ir supaprastinant jų registravimą. Tiesa, šio įstatymo priėjimas vasarį buvo atidėtas.
Be šių paskatų lengvatas balkonų elektrinėms taiko ir kai kurie miestai. Štai Berlyne naujiems nuomininkams galima gauti iki 500 eurų siekiančią subsidiją saulės elektrinei.
Butų gyventojams paramos nėra
Saulės jėgaines balkonuose taip pat diegia ir kai kurių kitų šalių gyventojai, įskaitant Jungtinę Karalystę, tačiau tokio populiarumo kaip Vokietijoje jos dar niekur nesulaukė. Lietuvoje platesniam jų diegimui trukdo ir tam tikri biurokratiniai ribojimai – norint įdiegti jėgainę balkone reikia parengti projektą, gauti leidimą iš savivaldybės ir daugumos daugiabučio gyventojų sutikimą.
Tiesa, pastatomiems saulės kolektoriams statybos leidimo gauti nereikia. O jų galia taip pat nėra maža ir gali siekti ir iki 800W.
Europos ar Lietuvos valstybės finansavimas saulės elektrinėms balkonuose galėtų paskatinti jų diegimą Lietuvoje ir visos šalies mastu.
Mūsų šalyje parama yra orientuota į įmones ir tuos fizinius asmenis, kurie turi namo stogą, sklypą ar nutolusią elektrinę, nes tai efektyviausi elektros energijos gamybos būdai. Tačiau daug žmonių gyvena butuose ir galimybių gaminti elektrą tokiu būdu neturi. Nors balkonuose saulės panelės mažiau efektyvios dėl montavimo kampo, balkono padėties, elektrinių galingumo, jos galėtų tapti reikšmingu atsinaujinančios energijos šaltiniu.
Bendrai Lietuvoje saulės kiekis yra pakankamas, jog investicijos į tokius sprendimus atsipirktų. Be to, ir sprendimų nuolat daugėja, jie tampa efektyvesni.
Štai dabar rinkoje yra saulės panelių su montavimo konstrukcijomis, kurios leidžia keisti panelės kampą, taip pat prekyboje yra daug nešiojamų saulės panelių. Tokių panelių pritaikymas labai platus ir kartu didinamas efektyvumas.