„Vokietijos pavyzdys mus įkvepia plėsti mažąsias saulės elektrines Lietuvoje“, – Alfa.lt patvirtino įmonės UAB „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reutas. Nors mažųjų elektrinių skaičiumi Lietuva ženkliai atsilieka nuo Vokietijos, elektrinių montuotojai pastebi išaugusį susidomėjimą, kuris, tikėtina, dar labiau sustiprės nuo šių metų lapkričio.
Mažoji saulės elektrinė, kuri dar vadinama balkonine saulės elektrine ar mini generatoriumi, yra nedidelė saulės energijos sistema, skirta nedidelių namų ūkių elektros energijai gaminti ir vartoti.
Minėto tipo elektrinės esminis privalumas – patogus jos eksploatavimas. „Sumontavimas ir prijungimas yra siaubingai paprastas, – tikina UAB „Elektra man“, priklausančios įmonės „GreenUp“, direktorius Karolis Bužinskas. – Tam yra vienas būdas – iš modulio išeina mikroinverteris. Į jį įsikiša specialus laidas, kuris vienoje pusėje turi moduliui skirtą jungtį, o kitoje pusėje – paprastą elektros kištuką, kurį reikia įkišti į elektros lizdą. Na, o laidą įjungus į elektros lizdą, mini elektrinė tikrai veiks.“
Tiesa, kaip teigia Alfa.lt kalbinti mini saulės elektrinių montuotojai, įsigijus elektrinę, būtina apie tai pranešti Energijos skirstymo operatoriui (ESO) per „Mano ESO“ savitarnos platformą. Tuomet ESO nemokamai pakeičia standartinį elektros skaitiklį į išmanųjį. Apie mini saulės elektrinės įsigijimą nepranešus ESO, pagaminamos elektros energijos kiekis bus traktuojamas kaip vartojimas, o elektrinės savininkas už tai turės susimokėti visą kainą.
„Visų skaitikliai yra vienodi ir jie nesupranta, ar žmogus vartoja, ar gamina. Išmanieji skaitikliai supranta, kad žmogus gali ne tik vartoti, bet ir gaminti elektrą. Todėl skaitiklio pakeitimas būtinas“, – pabrėžė K. Bužinskas.
Vokietijoje populiarios, Lietuvoje – ne
Remiantis ESO pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruotos ir prijungtos 339 mažosios saulės elektrinės, kurių galia siekia iki 0,8 kilovato (kW). Tačiau tikėtina, kad jau kitąmet mažųjų saulės elektrinių Lietuvoje bus skaičiuojama dvigubai daugiau, sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Anot jos, dar 2023 m. per mėnesį būdavo įrengiama apie 10 mažųjų saulės elektrinių, o pastaraisiais šių metų mėnesiais ESO per mėnesį registravo nuo 20 iki 40 naujai įrengiamų mažųjų saulės elektrinių.
Tai, kad ypač šiemet išaugo susidomėjimas mažosiomis saulės elektrinėmis, pastebėjo ir „Elektra man“, priklausančios įmonės „GreenUp“, direktorius K. Bužinskas. Pasak jo, iki šiol jos buvo populiarios tiktai Vokietijoje, bet įvykus šių metų tarptautinei saulės elektrinių parodai „Intersolar“ viskas pasikeitė.
„Toje parodoje mes pamatėme, koks platus gali būti mažųjų saulės elektrinių asortimentas. Natūralu, kad susidomėjome ir mes. […] Galiausiai įsidėjome šį produktą į savo e. parduotuvę ir paklausa tokiomis mini elektrinėmis nejučiomis išaugo“, – patikino K. Bužinskas.
Galimybėmis pasinaudoja ne visi
Šiuo metu Lietuvoje mažosios saulės elektrinės siūlomos labai skirtingomis kainomis, nes pastarųjų paklausa vis dar nėra stabilizavusis, sako Alfa.lt kalbinti mažųjų saulės elektrinių montuotojai. Tačiau praktiškai visuose lietuviškuose mažųjų saulės elektrinių pardavėjų puslapiuose pateikiamos kainos svyruoja nuo 300 iki 490 eurų. Už 300 eurų galima įsigyti 400 W mini saulės elektrinę su mikroinverteriu, o šiek tiek daugiau nei 490 eurų tektų pakloti už du 400 W balkoninius saulės modulius su 800 W vienfaziu mikroinverteriu.
Kaip pastebi Alfa.lt kalbintas „GreenUp“ direktorius K. Bužinskas, išaugusiam susidomėjimui mažosiomis elektrinėmis įtakos turėjo ir tai, kad tiktai šių metų vasarą buvo supaprastintas procesas paramai gauti už mažosios saulės elektrinės įsirengimą.
Anot jo, anksčiau gyventojams, norintiems įsirengti mažąją saulės elektrinę, reikėjo gauti statybos leidimą paprastajam remontui. „Toks leidimas mini saulės elektrinei jos vertę iškelia per 500 eurų. Tačiau dabar, kai atsirado palengvinimas, gyventojams nebegrės jokios papildomos išlaidos“, – aiškino K. Bužinskas.
Jis pridūrė, kad norintiems įsigyti mažąją saulės elektrinę reikės sukti galvą nebent tiktai dėl kaimynų. „Žmonėms tereikia gerai sutarti su kaimynais, juos informuoti ir tuomet jie laisvai gali pasistatyti elektrinę“, – juokavo pašnekovas.
Anot „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktoriaus, tiktai per šių metų birželio–liepos mėnesius ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sutarė dėl supaprastinto proceso įsigyjant mažąsias saulės elektrines. Jo teigimu, šiuo metu gyventojai, norintys įsirengti mažąją saulės elektrinę, gali Aplinkos projektų valdymo agentūrai teikti paraiškas paramai iki 102 eurų už 400 vatų (W) galios elektrinės įsirengimą arba 204 eurų paramai už 800 W elektrinę.
Remiantis APVA pateikiamais duomenimis, paraiškos paramai bus priimamos tol, kol baigsis kvietimuose numatyta lėšų suma, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 11 d.
Nuo lapkričio mėnesio – paprastesnė įsirengimo tvarka
Anot „GreenUp“ direktoriaus K. Bužinsko, tikėtina, kad šiemet mažųjų saulės elektrinių paklausa augs dar labiau.
Nuo šių metų lapkričio 1 d., įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimams, norintiems balkone pasikabinti saulės elektrinę nebereikės jos projekto papildomai derinti su miesto architektu.
„Statybą leidžiantys dokumentai bus privalomi atliekant ypatingojo ar neypatingojo statinio remontą konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje bei kultūros paveldo statiniui. Visais kitais atvejais gyventojams užteks gauti sutikimą iš jų namo bendrijos gyventojų, kaimynų“, – pasikeitimus komentavo K. Bužinskas.
Ne tik mažiesiems namų ūkiams
Remiantis ESO pateikiamais duomenimis, tinkamiausia ir naudingiausia tokią saulės elektrinę įsirengti tiems namų ūkiams, kurie per mėnesį suvartoja iki 70 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o maistui gaminti naudoja gamtines dujas. „Dažniausiai tokie namų ūkiai yra daugiabučiuose arba sodų nameliuose, kuriuose gyvena iki dviejų žmonių“, – atkreipė dėmesį ESO atstovė ryšiams su visuomene R. Juodkienė.
Preliminariais ESO skaičiavimais, klientų, kurių metiniam elektros energijos suvartojimui pakaktų 800 W elektrinės, identifikuojama iki 320 tūkst.
Tačiau, kaip pastebi „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius E. Reutas, į jų įmonę kreipiasi ne tik mažųjų namų ūkių gyventojai. „Mes apklausėme visus pirkėjus, kodėl jie nusprendė įsigyti mažąją saulės elektrinę, ir išsiaiškinome, kad viena pagrindinių priežasčių – ESO nesuteiktos prisijungimo sąlygos. Tai tokiu atveju mini elektrinės įsirengimas tapo vienintele galimybe tapti gaminančiu vartotoju“, – atkreipė dėmesį jis ir pridūrė, kad dėl mažosios saulės elektrinės įsirengimo dažniausiai kreipiasi pirkėjai, sulaukę 50 ir daugiau metų.
Šiuo metu mažųjų saulės elektrinių daugiausia įrengta Vilniaus regione – 91. Nuo sostinės regiono pernelyg neatsilieka ir Panevėžio kraštas, kuriame registruota 91 mažoji saulės elektrinė. Kituose regionuose jų mažiau, pavyzdžiui, Kauno įrengta 63, Klaipėdos – 56.